Degantis, kaip meteoras gyvenimas

2018-03-26     Autorius:  T klasė T klasė

Tą rytą, kai pro debesis blankiai švietė saulė, o žiemos šaltukas dar nestipriai laikė sukaustęs jau pavasariu kvepiančią žemę, kartu su pirmų ir antrų gimnazinių klasių mokiniais išsiruošėme į Pabartupio kaime esančią partizano Juozo Lukšos žuvimo vietą. Jau mokykliniame autobuse mokiniams surengėme viktoriną. Klausimų būta įvairių: ir datas teko prisiminti, ir J. Lukšos naudojamus slapyvardžius įvardinti, pasakyti kiek brolių jis turėjo ir jų vardus žinoti, kada ir kokiame mieste sutiko ir pamilo savo būsimą žmoną Nijolę Bražėnaitę, kokiais metais žuvo...

Nors žvarbokas vėjas stipriai pūtė į veidus, šaldė rankas, nešėme baltas žvakeles ir mažas trispalves. Klausydami Simono ir Liepos atliekamos dainos „Pušų viršūnėse naktis sustojo“ pagerbiame Juozo Lukšos atminimą. Tuomet mokiniai susikimba rankomis ir ištaria keletą gražių frazių:

Už Tėvynę ąžuolais sustojom...

Už jos laisvę sakalais pakilom...

Už jos šlovę vėliavom pražydom...

Už jos tiesą laužu suliepsnojom...

Už Tėvynę žuvusiems Dėkojam...

Grįžę į gimnaziją prie arbatos puodelio dar ilgai su mokiniais dalinomės kelionės įspūdžiais. „Labai buvo smagu stovėti susikibus rankomis ir sakyti prasmingus žodžius. Pasijutau įdomiai, kad net šiurpuliukai per kūną nuėjo...“,- sakė IG klasės mokinė Kotryna Griškonytė. „Norėčiau daugiau tokių išvykų į istorines vietas“,- pritarė jos klasės draugė Miglė Jakonytė.

„Buvo smagus ir prasmingas žygis. Pagerbėme Juozą Lukšą-Daumantą“,- kalbėjo IIC klasės mokinė Karolina Staneikaitė ir jos klasės draugai.

Tikime, kad ši nuostabi pilietinė akcija dar ilgai išliks visų mūsų širdyse.

Renginio organizatorės:

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokytojos

Jūratė Burinskienė ir Alina Vitkauskienė