Garliavos J. Lukšos gimn. projektas „Stačiatikių ir sentikių maldos namai ir menas Lietuvoje“.

Spausdinti Įkelti informaciją
2018-04-30     Autorius:  T klasė T klasė

Ikona sentikių cerkvėje ir mene

Jau keletą metų Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje vykdome projektą „Stačiatikių ir sentikių maldos namai ir menas Lietuvoje“. Prieš keletą dienų kartu su pirmų gimnazinių klasių mokiniais vykome į Kauno sentikių cerkvę, kitaip dar vadinamą šventojo stebukladario Nikolajaus vardu. Šventikas Sergėjus Krasnopiorovas, tarnaujantis cerkvėje jau septynerius metus, mielai sutiko mūsų gimnazistams papasakoti apie sentikių tikėjimo tradicijas, papročius, meno kūrinius – ikonas ir šventes.

Mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijoje su šventiku, uždavė daug klausimų apie krikštą, kryžiaus formą, tikėjimą ir ikonas bei gyvenimo prasmę. Jie sužinojo, kad sentikiai žegnojasi dviem pirštais, kad maldos metu lenkiasi iki pat žemės, pripažįsta tik trijų kryžmų, aštuonšonį kryžių, senąsias liturgines knygas ir ikonas. Šventikas paminėjo, jog ikona – tai malda, išreiškianti tikėjimo tiesas, puoselėjanti tikinčiojo dvasinį gyvenimą. Sužinojome, kad ikonų tapyba kanonizuota, susiformavusi per tūkstantmetį, todėl čia viskas turi savo reikšmę, nėra nieko nereikalingo, o kiekviena detalė labai svarbi ir turi savo paskirtį. Paprastai ikona – tai paveikslas, nutapytas enkaustikos technika ant medinės lentos. Ikonos dvasingumas didžiąja dalimi priklauso nuo ją tapiusio meistro...

Įdomu mokiniams pasirodė ir tai, kad sentikiai privalo būti su barzdomis, gali tuoktis. Atėjus į šiuos maldos namus vyrai eina į dešinę, o moterys būtinai apsigobę galvas skaromis senąja slavų kalba meldžiasi kairėje cerkvės pusėje. Sentikių išpažintis bendra, todėl ir atgailaujama už padarytas nuodėmes meldžiantis visiems kartu. Kas iš tikinčiųjų yra padaręs sunkesnę nuodėmę ir nori gauti atgailą, turi pasilikti po šv. mišių ir asmeniškai su šventiku kalbėtis. Šventikas užsiminė, kad išklausius išpažinties visuomet turi gerai pagalvoti ką pasakyti žmogui, kad jo neįžeistum, tinkamai paskirti už nuodėmę Dievui atlikti atgailą ir nusilenkimų skaičių.

Po šilto pokalbio cerkvutėje, su mokiniais dar apsilankėme įkurtame sentikių muziejuje. Ten mokiniai galėjo apžiūrėti nuotraukas, austas juostas, aštuonšonius kryžius, įsigilinti į užrašytus virš mūsų galvų dvasingus, apie gyvenimo prasmę bylojančius žodžius.

Manome, kad pabendravę su šventiku Sergėjumi, mokiniai praturtėjo dvasiškai, praplėtė žinias apie Rytų krikščionių tikėjimą, arčiau pažino rusų tautos religiją ir meną.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokytoja

Jūratė Burinskienė

 
Komentaras
Vardas:
El. paštas:
Komentuoti:
Apsaugos kodas:

Komentarų nėra