Vaikų sėkmė

Laba diena,

 

Tikriausiai būsiu pirmoji parašiusi. Ryžausti tik dėl to, kad noriu pasidžiaugti savo protingais vaikais, jų pasiekimais. Mokyklos neminėsiu, ne ji čia svarbiausiai, vaikų vardų – taip pat. Suprantame, kad didžiausią indėlį įdėjo mūsų šeima – tėveliai, seneliai, artimieji. Nuo pat mažens daug skaitėme vaikams knygų, nuolat jas pirkome, vaikai matydavo ir senelius, tėvelius skaitančius. Susėdę ratu aptarinėdavome žiūrėtus filmus, kiekvienas galėdavo išsakyti savo nuomonę. Nuolat vaikus girdavome, skatindavome žodžiu, jokiu būdu ne dovanomis, kad netaptų materialistai. Visada išklausydavome, stengdavomės suprasti, įsigilinti. Taip vaikai užaugo žinantys savo vertę, pasitikintys savimi. Prasidėjus mokykliniams metams susidūrus su mokslo sunkumais, palaikydavome, šiek tiek pagelbėdavome sprendžiant užduotis, tačiau nuolatos stengėmės, kad vaikai viską darytų savarankiškai, mes jiems būdavome tik kaip ramstis. Mokykloje nebuvo visiškai lengva jiems mokytis, tačiau stengėsi iš paskutiniųjų, turėjo daug draugų, buvo mokytojų ir draugų mylimi. Mokytis jiems nebuvo kančia, gal net priešingai, tai buvo naujų žinių ir galimybių kelias.

 

Dabar jau vaikai baigė mokyklą, aš dar tik joje likau, nes dirbu mokytoja. Vaikais be galo didžiuojuosi, jų pasiekimais, protingais gyvenimo posūkiais, tikslais, vertybėmis.

 

Ir noriu pasakyti kitiems tėveliams, kad kiek į vaikus įdėsite, tiek turėsite. Mylėkite savo vaikus, skirkite jiems daug dėmesio, lavinkite, ugdykite nuo mažumės ir pamatysite, jūs gausite su kaupu.