L. Kazlavickas: Krašto gynybos programa bendrojo lavinimo mokyklose galėtų atsirasti jau nuo 2015-ųjų

Spausdinti

,,Valstybė privalo rasti tinkamą formą bei būdą jauniems žmonėms įgyti krašto gynybos žinių. Tai labai svarbu esant dabartinei geopolitinei situacijai, nes jaunimas turi teisę ir nori žinoti jų saugumui svarbią informaciją bei būti pasirengęs tinkamai elgtis ir reaguoti į grėsmes”, – teigia Seimo narys Liutauras Kazlavickas, trečiadienį pasitarimui dėl krašto gynybos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose pakvietęs Švietimo ir Krašto apsaugos ministerijų, Ugdymo plėtotės centro, Pilietinės gynybos centro bei Šaulių sąjungos atstovus.  Švietimo ir Krašto apsaugos ministerijų, Ugdymo plėtotės centro bei Pilietinio gynybos centro pareigūnais Švietimo ir Krašto apsaugos ministerijų, Ugdymo plėtotės centro bei Pilietinio gynybos centro pareigūnais

Parlamentaro nuomone, teisinėje bazėje trūkumų beveik nėra, taip pat nėra ypatingų kliūčių parengti ir įdomią, jaunimui patrauklią ugdymo programą. ,,Tereikia patobulinti prieš kelis metus sukurtą Krašto gynybos programą, kurią jaunuoliai galėtų rinktis kaip laisvai pasirenkamą dalyką jau 2015-aisiais. Tikslui įgyvendinti tereikia valdančiųjų politinės valios, atsakingų institucijų ir mokyklų vadovų geranoriškumo”, – sako parlamentaras.  

Liutauras Kazlavickas taip pat pabrėžė, jog jis pirmiausiai aktualizuoja ne karinio pasirengimo, bet pilietinio sąmoningumo, žmogaus saugos bei civilinės gynybos stoką ugdymo programose: ,,Visų pirma valstybei reikalingi sąmoningi piliečiai, gebantys atpažinti grėsmes savo šaliai ir turintys būtiniausių gynybos bei orientavimosi kritinėse situacijose žinių”, – įsitikinęs Seimo narys. 

Minčiai, jog reikėtų stiprinti patriotinį ir gynybos, o ne karinį ugdymą, pritarė ir pasitarime dalyvavę Ugdymo plėtotės centro, Švietimo ir Krašto apsaugos ministerijų, Pilietinės gynybos centro pareigūnai bei Šaulių sąjungos vadovas.  Švietimo ir Krašto apsaugos ministerijų, Ugdymo plėtotės centro bei Pilietinio gynybos centro pareigūnais Švietimo ir Krašto apsaugos ministerijų, Ugdymo plėtotės centro bei Pilietinio gynybos centro pareigūnais. ,,Svarbiausiais tokios programos tikslais būtų jaunuolių tautinės tapatybės ir motyvacijos stiprinimas, supažindinimas su kiekvieno funkcijomis visuomenėje bei elgesio taisyklėmis ekstremalių situacijų metu”, – pažymėjo susitikime dalyvavęs Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analizės ir planavimo vyriausiasis specialistas Karolis Zikaras.

Susitikime dalyvavusieji specialistai atkreipė dėmesį, kad 2011 m. švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintos Kūno kultūros programos pasirenkamas Krašto gynybos modulis turėtų būti atsietas nuo Kūno kultūros programos, naujai įvertintas ir pakoreguotas atnaujinant šios programos turinį. Aptartos galimybės naująjį modulį susieti su jau dabar mokyklose dėstomomis Laisvės kovų pamokomis bei papildyti Šaulių sąjungos neformaliojo ugdymo programomis, kurios leistų mokiniams gilinti jau turimas žinias, susipažinti su šios organizacijos veikla ir stiprinti pilietiškumą. Taip pat kalbėta ir apie būtinąsias būsimų mokytojų kompetencijas, pabrėžta, jog be pedagoginio išsilavinimo ir patirties bus būtinos ir specifinės žinios bei gebėjimai.

Po susitikimo Seimo narys Liutauras Kazlavickas raštu kreipėsi ir į švietimo ir mokslo ministrą, prašydamas inicijuoti minėto Krašto gynybos modulio arba alternatyvaus pasirenkamo Krašto gynybos modulio parengimą.

Bernardinai.lt

 
Komentaras
Vardas:
El. paštas:
Komentuoti:
Apsaugos kodas:

Komentarų nėra