Ateities profesijos: žmogaus atminties chirurgai ar IT atliekų tvarkytojai?

Spausdinti

Gerai mokama, patraukliai atrodanti, populiari profesija – tokiais argumentais vadovaujasi dauguma gyvenimo kelią besirenkančių jaunuolių. Tačiau jie nėra burtininkai ir tikrai nenuspės, kurios iš profesijų bus patrauklios po 10 ar net 30 metų. To negali žinoti ir jų tėvai, kurie neretai, vaikydamiesi madų, perša atžaloms teisininko ar kitą populiarią profesiją. Pagaliau nei jaunuoliai, nei artimieji ir neturėtų to žinoti, svarbiausia visa tai turėtų būti mūsų valstybei – jos sklandų ekonominį plėtojimąsi ateityje galėtų stipriai lemti šiandienių abiturientų pasirinktos profesijos. Ar taip yra? 

Politika šiai dienai

„Drįsčiau pasakyti, kad Lietuvoje nėra rimtų bei pagrįstų prognozių, stokojama ir tyrimų. Čia ne tik mūsų šalies problema. Kalbant apie specialistų poreikio politiką, vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad ši politika orientuota ne į tai, ko iš tikrųjų reikėtų šalies ūkiui po dešimties metų, bet į šią dieną“, – sako Darbo ir socialinių tyrimų instituto ekspertas Arūnas Pocius.

Specialistas pripažįsta, kad lemtingą vaidmenį atlieka mokinio, besirenkančio profesiją, noras pasirinkti ją. O tą norą neretai nulemia... mada, kuri visai nepagrįsta realiu būsimu poreikiu. „Tai ir yra mūsų pagrindinė bėda, kad į rinką patenka specialistai, kurių gerokai per daug, o neparengiami tie, kurių darbo rinkai trūksta. Susiformuoja darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimas“, – kalba A.Pocius. – O pasekmės būna gana liūdnos: jeigu yra specialistų perteklius, jiems nelieka kito kelio, kaip emigruoti arba dirbti kitą, su profesija nesusijusį darbą.“

Tyrimų galimybės

Pasak eksperto, galimybės nustatyti specialistų poreikį tikrai yra. Galima apžvelgti užsienio šalių patirtį, pamąstyti, kokių profesijų reikės keičiantis darbo turiniui, kiek daugiau bus taikomos aukštosios technologijos, informacinės technologijos etc. „Svarbu žinoti ir valstybės plėtojimosi planus, pavyzdžiui, susijusius su energetikos plėtra: ar reikės atominės elektrinės, kokios kuro rūšys bus naudojamos ir pan.“, – pastebi A.Pocius. Galima taikyti matematinį ekstrapoliacijos* metodą.

*ekstrapoliacija – (ekstra- + lot. (inter)polatio) 1. išvadų, gautų stebint vieną reiškinio dalį, išplėtimas kitai jo daliai, kitai teritorijai ar būsimam laikotarpiui; 2. psichol. aukštesniesiems stuburiniams būdingas gebėjimas nustatyti ryšį tarp reiškinių, numatyti veikimą naujoje situacijoje; 3. mat. funkcijos reikšmių už tam tikros srities ribų apytikslis nustatymas, remiantis žinomomis reikšmėmis iš tos srities.

„Žinant, kiek šiandien rengiama tam tikros srities darbuotojų rinkoje, pagal esamas tendencijas bei poreikį galima nustatyti, kaip situacija keisis, kas bus perspektyvu, kokių specialistų rengti daugiau ir kokių reikės mažiau“, – sako ekspertas.

Dar vienas būdas yra darbdavių apklausos. Vertinama, kaip situacija pasikeis po penkerių metų. Pasak A.Pociaus, tai buvo vienas objektyviausių šaltinių, tik ekonomikos krizė labai pakoregavo darbdavių lūkesčius. „Prieš ekonomikos krizę atlikome apklausą, darbdavių norai iš tiesų buvo didesni, niekas nesitikėjo, kad situacija pasikeis. Ir mes vietoj poreikio padidėjimo gavome darbuotojų skaičiaus sumažėjimą“, – pasakoja ekspertas.

*** Čia būtų galima maketuoti Roberto Dargio komentarą. (prikabinau atskiru straipsniu)

Girdint kalbas apie antrą ekonomikos krizės bangą, mokslininkams prognozuoti sunku. Prognozes reikėtų atlikti bent kartą per metus, jas nuolat tikslinti, o tam nėra lėšų, tad tai nedaroma. Nors tokios prognozės pasiteisintų – būtų galima bandyti bent kaip buhalteriams suskaičiuoti, kiek ir kokių studijų krypčių specialistų reikėtų darbo rinkai, kad valstybės skiriamos lėšos būtų panaudojamos racionaliau.  

Kuo būti ar nebūti?

Perspektyviausios artimiausio dešimtmečio profesijos Lietuvoje

(„Veidas”, Nr. 5, 2011-01-31).

1.      Informacinės technologijos (programinė įranga, duomenų apdorojimas)

2.      Energetika (alternatyvūs šaltiniai, sunkiai išgaunama nafta)

3.      Sveikatos priežiūra (slauga, burnos higiena, psichologija, sveika gyvensena, neurochirurgija)

4.      Biotechnologijos (genetika, bioinžinerija, neurologija, bioinformatika)

5.      Nanotechnologijos, elektronika, lazeriai

6.      Mašinų gamyba ir mechatronika

7.      Žemės ūkis (ypač ekologiškas ūkininkavimas, taip pat veterinarija, miškininkystė)

8.      Paslaugų sektorius (teisė, finansai, logistika)

9.      Menai (interaktyvus dizainas, videomenas)

Šaltinis: Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras (remiantis Lietuvos ūkio plėtros iki 2015 m. ilgalaike strategija, taip pat Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos. Laisvosios rinkos instituto, Ūkininkų sąjungos duomenimis), 2010 m.

Jaunam žmogui, baigusiam vidurinę mokyklą ar gimnaziją, iškyla sudėtingas klausimas, kuo būti ar nebūti. Anot A.Pociaus, mados vaikymasis lemia neracionalų darbo rinkoje rengiamų specialistų struktūros pasiskirstymą. 2000 metais verslo ir administravimo specialistų tarp magistrų buvo parengta apie 20 proc., o 2010 metais – jau 30 proc. Bet šių specialistų poreikis akivaizdžiai susitraukė. „Negali jaunam žmogui pasakyti kategoriškai: baigei mokyklą – nebūk vadybininku. Patarčiau gerai pasvarstyti. Jeigu turite sugebėjimų tapti labai gerais vadybininkais, tai ir rinkitės tą specialybę. Jeigu ateityje save įsivaizduojate tik vidutinišku vadybininku ar ketinate studijuoti dėl aukštojo mokslo diplomo, geriau pasirinkti kitą profesiją...“ – pataria Darbo ir socialinių tyrimų instituto ekspertas. Kita vertus, darbo rinkai tikrai visada reikės talentingų ir labai gerų vadybininkų, be to, trūksta aukštos kvalifikacijos projektų vadovų bei verslo administratorių.

Visai kita situacija su informatika. Jaunas žmogus gali tapti vidutiniu informatiku inžinieriumi ar, pvz., fiziku, bet darbo rinkoje bus gerokai reikalingesnis negu tas vidutinis eilinis vadybininkas, kuriam gali tekti padirbėti statybose, vairuotoju ar panašiai. „Kai rinkoje specialistų perteklius – negali tikėtis didesnio atlyginimo. Yra atvejų, kad ir teisės magistrui pradėti siūloma nuo 800 litų algos... Todėl rekomenduoju gerai pasvarstyti...“ – sako A.Pocius.

Išnaša:

Yra dvi alternatyvos: rinktis sudėtingesnį kelią, sunkiau įveikiamus mokslus ir perspektyvią specialybę arba rinktis lengvesnį kelią, baigti, pvz., vadybą, bet tuo pačiu žinoti, kad laukia miglotos perspektyvos įsidarbinti, tikėtis didesnio darbo užmokesčio. A.Pocius

 

Ar rengiami būsimi emigrantai?

Darbo ir socialinių tyrimų instituto ekspertas pastebi, kad emigravę, nors ir baigę studijas, mūsų tautiečiai gana dažnai į darbą priimami kaip nekvalifikuota darbo jėga. „Buvo kilęs triukšmas, kai atsivėrė Vokietijos darbo rinka. Pasirodo, be gerų vokiečių kalbos žinių ten nereikalingi netgi medikai. O neturinčių darbo pagal įgytą specialybę žmonių galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje gana sudėtingos“, – pastebi A.Pocius. Specialistas pripažįsta, kad darbo jėgos migracija yra problema, kurią skatina ir specialistų pasiūlos perteklius. Vis dėlto įsitvirtina nedaugelis, o kiti papildo mažai mokamų ir dirbančių ne pagal įgytą kvalifikaciją asmenų gretas. Valstybė daug investuoja, pats žmogus atiduoda jėgų, aukoja laiką, o emigracijoje pasirinkdamas juodadarbio kelią dažnai suvokia, jog karjeros perspektyvos miglotos.

Pedagogai

A.Pociaus pastebėjimu, darbo rinkoje tarsi yra pedagogų perteklius, mokyklos „traukiasi“, vaikų skaičius mažėja. Ekspertui sunku vertinti, kaip bus vėliau, nes labai sena demografinė gyventojų struktūra, yra daug pensinio amžiaus mokytojų ir gali kilti problema, kas juos pakeis. „Galime po 5–10 metų susidurti su pedagogų stygiumi. Todėl jaučiantiems pašaukimą ugdyti vaikus rekomenduočiau pasirinkti šį kelią“, – sako specialistas.

Jis pastebi, kad vyravo tendencija, jog baigę pedagoginiame universitete bakalauro studijas, vis dėlto absolventai ieškodavo kitokio darbo. Valstybės požiūriu – tai tikrai neracionalu.

*** Čia jeigu tinka, būtų galima maketuoti pedagoginio karjeros centro vadovės komentarą...

Socialiniai darbuotojai

Jų parengiama labai daug. Socialinių ir elgsenos studijų sritį baigusių absolventų dalis tarp parengtų bakalaurų per 10 metų išaugo nuo 3,5 iki 13 proc. Tai reiškia, kad šioje sferoje padidėjo konkurencija. Darbdaviai turi galimybę pasirinkti, o baigusiesiems tai nėra gerai, nes kai konkurencija didelė, darbuotojus galima nusamdyti už mažesnį atlyginimą. „Tokia situacija skatina migraciją, verčia jaunus specialistus ieškotis kitokio darbo, kad ir statybose ar pan.“, – pastebi ekspertas. 

Teisininkai

Pasak A.Pociaus, teisininkų skaičiaus augimas gal nėra toks didelis, bet įsidarbinimo Lietuvoje galimybės toli gražu nedžiuginamos. „Viename mūsų anksčiau atliktame tyrime darbdaviai pasakė apie šių specialistų pasirengimą darbo rinkai: teisininkai lyg ir gerai parengti, bet jiems sunkiau rasti vietą darbo rinkoje. Informatikų parengimas šio tyrimo duomenimis buvo prastesnis, bet jiems susirasti darbą yra lengviau.

Sveikatos apsauga

Didelis šio srities specialistų judėjimas. Sudėtingai pasiekiama, kad jaunas žmogus liktų Lietuvoje. Vis dėlto gydytojo profesija pakankamai patraukli tiek dėl didelio poreikio mūsų šalies vidaus rinkoje, tiek dėl didesnių karjeros galimybių užsienyje. Perspektyvu, nes visuomenė sensta, tad tokių specialistų poreikis tik augs. Tyrimai parodė, kad net per krizę šios srities darbuotojų mažai iškrinta iš darbo rinkos.

Prioritetas turėtų būti pramonė

A.Pocius pataria –– norintiesiems ateityje turėti patrauklią, perspektyvią ir pakankamai gerai mokamą specialybę reikia pagalvoti apie inžinerinio-techninio pobūdžio profesijas, kurios reikalingos Lietuvos pramonei. Tai ir maisto, gėrimų, medienos, baldų gamyba. Renkantis darbininko profesiją – tai chemijos pramonėje labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Tekstilės pramonėje kol kas mokami mažesni atlyginimai. Ekspertas įsitikinęs, kad pramonės sritys, kurios susijusios su mašinų gamyba, mechatronika, aukštosiomis technologijomis, lazerių pramone, biotechnologija, biomedicina – tai sferos, kurios išties turi perspektyvą, ateitį.

Ateities iššūkiai

Remiantis analogijos principu, galima būtų nuspėti darbuotojų profesijų paklausą Lietuvos rinkoje su numatoma jų paklausa Didžiojoje Britanijoje. 

Paklausiausios profesijos Didžiojoje Britanijoje – 2011 ir po 20 metų

2011 m.

2030 m.

1.      Interneto komunikacijos specialistas

Dirbtinių kūno dalių gamintojai, genetikai, nanomedikai

2.      Rinkodaros specialistas

Genetiškai modifikuotų augalų specialistai

3.      IT programuotojai

Gerantologai ir slaugytojai

4.      Medicinos administratoriai

Žmogaus atminties papildymo chirurgai

5.      Slaugos specialistai

Kosmoso pilotai, gidai ir architektai

6.      Reklamos specialistai

Vertikaliosios žemdirbystės (kai trūksta dirbamos žemės) specialistai

7.      Klientų aptarnavimo vadybininkai

Klimato inžinerijos specialistai

8.      Informacinių sistemų prižiūrėtojai

Virusologai

9.      Biuro administratoriai

Virtualūs tarptautinės teisės specialistai

10.  Inžinieriai

IT atliekų tvarkytojai

Šaltinis: Didžiosios Britanijos įdarbinimo tinklas „Alec”, Didžiosios Britanijos vyriausybės užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Fast Focus” atliktas tyrimas.

Mokslininkai ir ekspertai pastebi, kad ateityje bus sukuriama vis mažiau darbo vietų, kurios nesusijusios su informacinėmis technologijomis, kompiuterio naudojimu, tokių nemodernių darbo vietų Europos Sąjungoje perspektyvoje gali likti tik dešimtadalis. Atsiranda ir populiarėja naujos formos: darbas virtualioje erdvėje, lankstaus darbo grafiko taikymas ir pan. Tokie iššūkiai laukia jaunimo ir jiems teks prisitaikyti.

Ateities profesijomis ekspertas įvardija ir tradicines specialybes: liks patrauklios inžinerijos-technologijos profesijos (pvz., energetikos specialistai), kadangi didelę šalies ekonomikos plėtojimosi dalį sudaro pramonės, statybos sritis, kuri duoda nemažą dalį savo produkcijos eksportui, ten ir atlyginimai didesni. „Galų gale geros ir patrauklios informatikų, fizikų, matematikų, statistikų bei kitų fizinių mokslų specialistų įsitvirtinimo darbo rinkoje galimybės, nereikėtų pamiršti ir biomedicinos mokslų absolventų“, – šių sričių specialistams perspektyvą mato A.Pocius.

Darbininkų profesijos

Pasak eksperto, nereikia nevertinti paklausių darbininkų profesijų. Galima pirmiau įgyti ją, o vėliau bandyti studijuoti aukštojoje mokykloje. Kad gyvenime visada galėtum turėti alternatyvą. „Chemijos pramonės specialisto parengimas trunka kelerius metus, jo atlyginimas siekia 5–8 tūkst. litų. Kada eilinis vadybininkas uždirbs tokią sumą? Gal išvis niekada...“ – pastebi A.Pocius. Galima surasti ir daugiau patrauklių bei gerai mokamų specialybių: gamybos staklių programavimas, staklių valdytojas (operatorius), spaustuvės spaudėjas ir t. t.

Kodėl Lietuvoje taip nuvertinamas profesinis mokymas?

Anot pašnekovo, dar nuo sovietinių laikų gyvuoja stereotipas, kad aukštojo mokslo reikia siekti bet kuria kaina. Todėl retas realiai sveria savo galimybes ir poreikius... Jaunas žmogus paprastai negalvoja apie globalius dalykus, valstybės poreikį. O Lietuva dėl tokio gajaus stereotipo gali prarasti ūkio šakas, kurios kuria didelę pridėtinę vertę.

Valstybinis reguliavimas

A.Pocius neabejoja, kad aukštosios mokyklos atsiliepia į rinkoje vyraujančias tendencijas: jeigu jaunimas nori madingų profesijų – jos ir siūlys tokias programas. „Darbdaviai yra pasakę, kad dauguma įdarbintų specialistų su aukštuoju išsilavinimu savo konkretų darbą galėtų atlikti ir be jo. Nenoriu nuvertinti mokslo, nes žinios reikalingos, bet pas mus ilgą laiką dominuoja orientacija gauti diplomą, o ne siekti žinių“, – pastebi specialistas. 

Ar atliekamas tyrimas, kokių profesijų absolventai dažniausiai lieka be darbo vietų ir atsiduria darbo biržoje? 

A.Pociaus teigimu, nėra išsamios analizės, nors mano, kad darbo birža galėtų pateikti skaičius, bet išsamios mokslinės situacijos pokyčių stebėsenos šioje srityje neatliekama. Nuolatinio monitoringo nėra, vykdomi tik atsitiktiniai tyrimai. Reikėtų nuolat stebėti darbo rinką, kiek ji priima naujų specialistų ir kokių jai visai nereikia. Pasak eksperto, demografinė situacija blogėja, visuomenė ir aukštosios mokyklos dar labiau pajus studentų praradimą. Jos turi galvoti ir apie studijuojančiųjų skaičiaus mažėjimą. Dėl to įsidarbinti aukštųjų mokyklų absolventams gali būti lengviau, tačiau tai daugiau aktualu toms studijų sritims, kur mažesnė konkurencija bei mažesnis anksčiau parengtų specialistų skaičius. Iš kitos pusės blogai tai, kad darbuotojai sensta, paaštrėja socialinės problemos, slopsta visuomenės augimas ir vystymasis. Kita vertus, būtinai reikėtų aukštosiose mokyklose pradėti rengti mūsų šalyje neskaitlingų profesijų specialistus pagal aukštųjų ir vidutinių technologijų sektorių darbdavių užsakymą. Jos galėtų lemti aukštąją pridėtinę vertę kuriančių įmonių plėtros perspektyvas, sudarant išskirtines finansines sąlygas (pvz., gerokai sumažinus jų mokesčius už studijas) šių jaunuolių mokslui. Visiškai laisvas ir dažnai neapgalvotas studijų programų pasirinkimas jaunimui nėra geriausias kelias.

Auksė Montrimienė

 

citata

,,Dar nuo sovietinių laikų gyvuoja stereotipas, kad aukštojo mokslo reikia siekti bet kuria kaina.”

A.Pocius

 
Komentaras
Vardas:
El. paštas:
Komentuoti:
Apsaugos kodas:

Komentarų nėra